Statistiniai duomenys ir verslo apklausų rezultatai rodo, kad pramonė vis labiau tampa varomąja euro zonos ekonomikos jėga. Pavyzdžiui, neseniai paskelbti euro zonos pramonės lūkesčių rezultatai rodo, kad aktyvumo lygis euro zonos pramonėje pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius trejus metus ir artėja prie istorinių aukštumų. Didžiausioje Lietuvos prekių eksporto rinkoje Vokietijoje, o taip pat ir Prancūzijoje, pramonės sektoriaus aktyvumas yra didžiausias per pastaruosius 37 mėnesius; labai panaši situacija yra Austrijoje ir Nyderlanduose, kur gamintojų nuotaikos pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius 36 ir 29 mėnesius atitinkamai.

Tačiau nors spartus euro zonos pramonės atsigavimas teigiamai nuteikia euro zonos BVP rezultatų atžvilgiu, patiems euro zonos gamintojams spartus paklausos jų produkcijai atsigavimas kelia nemažai iššūkių. Pavyzdžiui, verslo apklausos rodo, kad Vakarų Europos gamintojai vis labiau kenčia nuo problemų atskirose tiekimo grandinių srityse ir sparčiai augančių gamybos kaštų.

Stipriai įkaitusios tiekimo grandinės Vakarų Europos pramonės sektoriuje yra gera žinia Lietuvos pramonei – tai atveria naujų galimybių Lietuvos gamintojams gauti naujų užsakymų iš Vakarų Europos pramonės įmonių. Logika paprasta: kaistant tiekimo grandinėms, Vakarų Europos pramonės įmonių pirkimo skyriai tampa atviresni bendradarbiavimui su kitais gamintojais, kas reiškia naujus kontraktinės gamybos užsakymus Lietuvos pramonei.

Tačiau staigus naujų paklausimų iš Vakarų Europos gamintojų šuolis kelia nemažai rizikų ir patiems Lietuvos gamintojams. Kitaip sakant, stringančių tiekimo grandinių Vakarų Europoje galimybę išnaudos tie Lietuvos gamintojai, kurie sugebės puikiai suvaldyti gamybos procesus savo įmonių viduje. Sparčiai augant naujų užklausų iš klientų Vakarų Europoje skaičiui, didžiausios rizikos, su kuriomis gali susidurti Lietuvos gamintojai yra nekokybiškas gamybos
resursų paskirstymas; gamybos procesų nesuvaldymas; prastas bendravimas su klientu; prastas bendravimas įmonės viduje (užklausos nepraleidimas per atskirus gamybos įmonės departamentus); nekokybiškas ir netikslus komercinis pasiūlymas; užsakymų įsipareigojimų, t.y. užsakymo pristatymo KPI, nevykdymas. Prastas šių rizikos taškų valdymas gali reikšti, kad stipriai išaugus naujų užsakymų skaičiui, Lietuvos gamybos įmonėje, lygiai taip pat kaip ir Vokietijos gamybos įmonėje, gali atsirasti perkrovos centrų, kurie neleis laiku įvykdyti užsakymo, kas atitinkamai reiškia prarastus pinigus ir, svarbiausia –
prarastą reputaciją.

Žemiau šio komentaro skaitytojai gali rasti svarbiausias rekomendacijas, kurios gali padėti minimizuoti perkrovos centrų gamyboje atsiradimo riziką bei kitas viršuje paminėtas rizikas. Taigi, Lietuvos gamybos įmonėms, susidūrusioms su naujų gamybos paklausimų antplūdžių,
rekomenduoju atsižvelgti į šiuos svarbius aspektus.

  1. Tinkamos ERP sistemos įdiegimas. Lietuvos gamybos įmonei, norinčiai integruotis į Vakarų Europos pramonės tiekimo grandines, verslo valdymo sistemos įsidiegimas yra tiesiog būtinybė. Tipinė ERP sistema importuoja naują verslo užklausą ir automatiškai patikrina dabartinį gamybos apkrovimo lygį, naujo užsakymo įvykdymo laiką, numato galimas perkrovas atskirose gamybos fazėse, įvertina resursų naujo užsakymo įvykdymui poreikį ir t.t. Be tinkamos ERP sistemos susitvarkyti su naujų užsakymų antplūdžiu yra praktiškai neįmanoma. Prieš įsidiegiant ERP sistemą, rekomenduočiau pasitarti su kvalifikuotais konsultantais, kurie orientuojasi šioje sferoje ir galės jums parinkti tokią ERP sistemą, kuri geriausiai atitiks jūsų gamybos specifiką. Rinkoje yra galimybę įsigyti įvairių sprendimų – tačiau kiekviena ERP sistema turi specifikų ir nebūtinai tiks jūsų gamybos verslui.

  2. Efektyvus procesų valdymas ir greita reakcija į naujas verslo užklausas. Gavus naują gamybos užklausą iš kliento, ypač svarbiu aspektu tampa teisingas bendravimas su klientu, o taip pat komercinio pasiūlymo pateikimo greitis bei komercinio pasiūlymo kokybė. Bendradarbiaudami su gamybos įmonėmis Lietuvoje, pastebime, kad dažnu atveju Lietuvos įmonės stokoja bendravimo su klientu ir komercinio pasiūlymo pateikimo kompetencijų – kadangi neturi gero procesų valdymo įmonės viduje. Natūralu, kad naujos užklausos įvertinimo procesas užtrunka, tačiau svarbu tą procesą praeiti kuo greičiau ir klientui pateikti konkretų bei kokybišką komercinį pasiūlymą. Tokiu atveju klientas matys, kad gamybos įmonė teisingai valdo visus procesus ir, prieš pateikdama komercinį pasiūlymą, praleido užklausą per visus reikalingus gamybos skyrius. Todėl gamybos įmonės vadovybė turi užtikrinti sklandų įvairių gamybos departamentų bendradarbiavimą naujos verslo užklausos įvertinimo etape. Naują verslo užklausą turi įvertinti technologai, konstruktoriai, kokybės skyrius, ir žinoma – pirkimų ir žmogiškųjų išteklių skyriai. Juk naujo užsakymo vykdymas pareikalaus resursų – darbuotojų ir žaliavų. Šiuo atveju vieno konkretaus sprendimo, kuris leistų efektyviai valdyti procesus, nėra – šis aspektas reikalauja nuolatinio gamybos įmonės vadovybės dėmesio ir investicijų.

  3. Žaliavų tiekėjų kompetencijų tobulinimas. Vienareikšmiškai, Lietuvos gamybos įmonės skiria nepakankamai dėmesio bendradarbiavimui su žaliavų tiekėjais. Lietuvos pramonė yra itin priklausoma nuo eksporto užsakymų, todėl atitinkamai Lietuvos gamybos įmonių procesus ir kokybę nuolat audituoja klientai iš Vakarų Europos. Šis Vakarų Europos gamintojų dėmesys leidžia Lietuvos įmonėms turėti supratimą apie naujausius kokybės ir gamybos standartus, taikomus Vakarų Europos pramonėje. Šią informaciją turi Lietuvos gamybos įmonių eksporto padaliniai – tačiau dažnu atveju eksporto padaliniai nesidalina šia informacija su pirkimo skyriais. Kodėl tai yra svarbu? Todėl, kad su problemomis tiekimo grandinės srityje susiduria ne tik gamintojai, bet ir žaliavų tiekėjai. Jei dėl prasto procesų valdymo žaliavų tiekėjas laikunepateikia žaliavų, gamybos įmonė atitinkamai laiku nepagamina gaminio ir neįvykdo užsakymo KPI. Todėl Lietuvos gamybos įmonėms rekomenduojame skirti daugiau laiko bendradarbiavimui su žaliavų tiekėjais jų procesų valdymo tobulinimo srityje. Tam, kad know-how perkėlimo procesas iš gamybos įmonės į žaliavų tiekimo įmonę būtų sklandus, gamybos įmonė turi užtikrinti, kad eksporto skyrius nuolat pateikia informaciją apie kokybės standartų pasikeitimus pirkimo skyriui, kuris tiesiogiai dirba su žaliavų tiekėjais.

    Apibendrinant, staigiai išaugęs aktyvumas Vakarų Europos pramonėje ir įkaitusios tiekimo grandinės Vakarų Europoje sukuria nemažai naujų galimybių Lietuvos pramonei. Tačiau staiga išaugus naujų užklausų skaičiui, su analogiškomis problemomis gali susidurti ir gamybos įmonės Lietuvoje. Siekiant sumažinti tiekimo grandinės perkaitimo riziką, Lietuvos bendrovės turi skirti daugiau dėmesio ERP sistemos įdiegimui, efektyvių gamybos procesų įdiegimui bei nuolatiniam bendradarbiavimui su žaliavų ir paslaugų tiekėjais.

Giedrius Valuckas
„Progressive Business Solutions“ direktorius