COVID-19 davė nemažai pamokų ir nuovokos ateities planavimui, todėl Lietuvos gamybos įmonės pradėjo skirti daugiau dėmesio gamybinės įrangos automatizavimui ir tą daryti žvelgiant į ateitį, apskaičiuojant naudą. Deja, poreikiui ir norui investuoti į automatizavimą ir toliau sparčiai augant, nemažos dalies Lietuvos pramonės įmonių planai atsimušė į barjerą dėl ES finansavimo, skirto modernizavimui, vėlavimu. Pavėluotos investicijos į gamybos automatizavimą kelia riziką, kad daliai Lietuvos pramonės įmonių bus sunkiau konkuruoti su kitų ES valstybių gamintojais, pastebi Giedrius Valuckas – „Progressive Business Solutions” vadovas.
„Progressive Business Solutions“ skaičiuoja, kad šiuo metu vien savo klientų rate turi 70 įmonių, kurios dar šiemet planavo investuoti į automatizavimo sprendimus. Daugiau nei pusė iš jų – su Europos sąjungos (ES) priemonių pagalba. Tačiau ES priemonių gairės ir aprašai vėluoja, o tai reiškia, kad pinigai paramos siekiančias įmones geriausiu atveju pasiektų vos po metų.
„Stipriai vėluojančios ES struktūrinio finansavimo priemonės kiša koją pramonės įmonių investicijoms į gamybos automatizavimą. Mano paskaičiavimais, dėl vėluojančių ES finansinių priemonių Lietuvos gamintojai prarado mažiausiai pusę metų, bet realu, kad praras beveik metus. Galima pateikti labai konkretų pavyzdį. 2020 m. rugpjūtį Ekonomikos ir inovacijų ministerija kvietė rinkos dalyvius priemonės „E-verslo modelis COVID-19“ aptarimui. Šiuo metu priemonės pavadinimas yra pakeistas į „E-komercijos modelis COVID-19“ – tačiau priemonės įgyvendinimas į priekį nepasistūmėjo: priemonė vis dar yra aptarimo stadijoje.
Ką tai reiškia verslui? Tai reiškia, kad konkrečių priemonės aprašų nėra, nėra aišku kokie projektai bus finansuojami. Nėra aišku kada priemonės gairės bus iki galo aptartos, patvirtintos ir įgyvendintos. Tikėkimės, kad priemonė bus paleista rudenį, bet vėlgi, viskas užsitemps laiko prasme. Įmonės turės pateikti paraiškas, po paraiškų teikimo seks paraiškų vertinimo procedūra, paraiškų patvirtinimas. Tai reiškia, kad realiai 2021 m. pagal šią priemonę verslas pinigų negaus – nors gamintojai yra pilnai pasiruošę investuoti” , – sako „Progressive Business Solutions“ vadovas Giedrius Valuckas.
Anot G. Valucko, greitas skaitmenizacijos priemonių paleidimas yra kritiškai svarbus Lietuvos pramonei – vėluojant priemonėms, verslas rizikuoja netekti dalies konkurencingumo. G. Valucko nuomone, jei situacija nesikeis, su laiku Lietuvos pramonė gali prarasti dalį konkurencingumo ir pralaimėti konkurencinę kovą Lenkijos ar Bulgarijos gamintojams.
Anot G. Valucko, investicijos į gamybos skaitmenizavimą tampa vis svarbesniu kriterijumi, nuo kurio priklauso Lietuvos gamintojų galimybės gauti naujų eksporto užsakymų iš Vakarų ir Skandinavijos gamintojų. Pastaruoju metu užsakovai tapo daug reiklesni – jie kur kas dažniau nei anksčiau atsižvelgia į įmonės įrenginius ir produktyvumą bei galiausiai būtent pagal tai renkasi, kurio tiekėjo paslaugomis naudotis.
Vertindamas Lietuvos gamintojų investicijų į gamybos automatizavimą planus, „Progressive Business Solutions“ įžvelgia svarbių pasikeitimų įmonių elgsenoje.
„Džiugu, kad mūsų įmonės tapo atidesnės ir dabar daug atsakingiau planuoja į ateitį ir sakyčiau, kad čia pasitarnavo COVID-19 pandemija: įmonės pamatė, jog be skaitmenizavimo sunku valdyti gamybą. Kitas svarbus momentas – neapskaičiuotų žingsnių ir neapskaičiuotų investicinių projektų skaičius Lietuvos gamybos sektoriuje ženkliai sumažėjo. Įmonės pradėjo vengti tokių situacijų, kai investuojama į tam tikrą įrengimą, bet jis apkraunamas vos 50 proc. ar net mažiau ir taip neišnaudojamos galimybės. Dabar veiksmai planuojami ne trumpam laikotarpiui, o su atsarga. Pavyzdžiui, apsvarstant, ar sprendimai pasiteisins po 5 metų.
Tačiau kita vertus, įmonės priverstos daug detaliau vertinti investicijas į įrangos modernizavimą ir dėl vėluojančio ES finansavimo. Mes akivaizdžiai matome, jog įmonės nori investuoti į gamybinės įrangos automatizavimą ir su ES finansavimu buvo planuota investuoti čia ir dabar. Tačiau šiuo metu to padaryti kol kas nebe įmanoma ir neabejoju, kad jei situacija nesikeis, tai bus didelis smūgis įmonėms, kurios negali investuoti be ES lėšų“, – pasakoja G.Valuckas. Su įmonių efektyvinimo ir skaitmenizavimo, gamybinės įrangos automatizavimo ir integravimo procesais pradėjusi dirbti 2007 m., šiandien „Progressive Business Solutions” turi virš 300 klientų, daugiausia Lietuvoje ir Latvijoje. Anot įmonės, daugumą jos klientų sudaro gamybos įmonės. Joms pastaruoju metu tapo labai svarbu stebėti ir analizuoti verslo veiklą nuotoliniu būdu, turėti duomenis apie pajėgumo panaudojimą, kontroliuoti tiekimo grandinę, matyti atsargas, nesutapimus planavime
Plačiau apie „Progressive Business Solutions“